DILI (TOP) - Repúblika Popular Xina oras ne’e dadauk hafuhu hela dalan atu oinsa bele importa mina-rai no gás naturál likidu husi Estadus Unidus Amerika (EUA), tanba Pekin esforsu aumenta diversifikasaun fornesimentu enerjia iha turbulénsia merkadu enerjétiku nian ne'ebé kauza husi taka de facto Estreitu Ormuz husi Iraun.
Tuir reportazen ne’ebé The Oe-Kusi Post (TOP) asesu husi reportazen Nikkei Asia edisaun Tersa, 31 Marsu 2026 katak, besik baril 600,000 kada loron husi petróleu brutu Amerikanu nian sei karrega iha ró-ahi sira ne'ebé atu ba Xina iha fulan-Abril mai ne’e, informa husi empreza peskiza europeia Kpler, ho ró oioin ne'ebé sei ba terminal petróleu boot liu iha Estadus Unidus, iha sidade Corpus Christi iha Texas.
Besik tonelada métrika 300,000 husi LNG EUA nian ne'ebé atu ba Xina sei karrega iha fulan-Marsu.
Rekursu sira-ne'e bele nafatin desvia ba Japaun ka Koreia-Súl. Maibé se deskarrega iha Xina, sira sei marka karregamentu dahuluk husi mina-rai brutu husi Estadus Unidus ba nasaun ne'e dezde Fevereiru 2025 no LNG dezde Dezembru 2024, iha tempu ne'ebé Prezidente Donald Trump asume hikas nia kargu.
Iha relatóriu ida ne'ebé publika iha loron-Kuarta, Kpler hatete katak Xina hakarak asegura opsaun aprovizionamentu barak liután, sujere katak retornu potensiál ba produtu sira EUA nian indika katak polítika seguransa enerjétika nian muda ona hodi favorese diversifikasaun duké postura diplomátika Pekin nian.
Xina, importadór mina-rai brutu boot liu iha mundu, tuir informasaun depende ba importasaun sira ba besik 70% husi konsumu doméstiku. Ho folin petróleu brutu ne'ebé sa'e maka'as tanba funu iha Médiu Oriente, enerjia norte-amerikanu nian-ne'ebé Pekin sujeita ba impostu adisionál sira hanesan kontra-medida ida hasoru tarifa sira Trump nian-bele fila-fali ba meza.

Xina hapara sosa mina-rai no LNG hosi Estadus Unidus hodi hatán ba polítika tarifa sira Trump nian. Trump ezije ona sosa enerjia boot liu husi Estadus Unidus, hamutuk ho produtu agríkola sira no aviaun sira. Asuntu ne'e provavelmente sei diskute iha simeira EUA-Xina ne'ebé marka ona ba fulan-Maiu iha Pekin.
Ezijénsia sira aprovizionamentu nian hosi EUA bele sai fásil ba Xina atu simu, tanba preokupasaun sira kona-ba fornesimentu ne'ebé aumenta. Pekin bele hakarak uza importasaun enerjia nian iha negosiasaun sira, ho esperansa ba redusaun tarifa nian no hamenus tensaun sira.
Importasaun mina-rai brutu Xina nian hamutuk biliaun $325.1 iha 2024, dadus husi administrasaun alfándega Xina nian, ho EUA fornese 1.8%, ka besik biliaun $6.
Administrasaun Trump iha tinan 2025 impoin tarifa 20% ba Xina ne'ebé inklui taxa sira ne'ebé hanaran resíproku no sira ne'ebé ho intensaun atu trava fluxu fentanil nian. Rua ne'e hetan inkonstitusionál husi Supremu Tribunál Estadus Unidus nian iha Fevereiru no invalida.
Hanesan alternativa, EUA impoin tarifa 10% tuir Seksaun 122 husi Lei Komérsiu nian, maibé nia durasaun limitadu ba loron 150. Hafoin ne'e, taxa sira hein atu tranzita ba tarifa foun sira tuir Seksaun 301 husi Lei Komérsiu nian. Xina sei prefere atu mantein taxa atuál 10%.
Maski taxa auto-sufisiénsia enerjétika Xina nian aas maizumenus 80%, propagasaun doméstika intelijénsia artifisiál no veíkulu elétriku sira hamosu aumentu iha demanda eletrisidade nian. Jerasaun eletrisidade Xina nian iha tinan 2023 hamutuk millaun 9,55 gigawatt-oras, relata husi Ajénsia Internasionál Enerjia nian, boot liu iha nível mundiál no liu dobru husi segundu lugar husi Estadus Unidus.
Hodi hatán ba aumentu kustu mina-rai nian, Xina hasa'e folin fa'an doméstiku sira ba gazolina no kombustivel diesel nian hahú iha loron 24 fulan-Marsu.
Atu prevene folin gazolina nian sa'e maka'as no insatisfasaun ne'ebé sei rezulta, Pekin mós introdús medida sira ba dala uluk hodi trava aumentu folin nian temporariamente.
Médiu Oriente kontribui ba besik metade hosi mina-rai brutu tuir valór ne'ebé importa hosi Xina liuhusi ró-ahi sira. Interupsaun fornesimentu nian sei prejudika ekonomia Xineza ne'ebé maka luta daudaun tanba falta prokura doméstika.
Zhao Dong, vise-prezidente hosi propriedade estatál China Petroleum & Chemical, hatete iha enkontru ida kona-ba lukru sira iha loron 23 fulan-Marsu katak empreza ne'e asegura hela petróleu brutu Arábia Saudita nian liuhosi dalan ida ne'ebé evita Estreitu Ormuz nian. Nia mós hatete katak, nia empreza opera hela fábrika kímika sira ne'ebé uza karvaun ho kapasidade tomak.
Atu diversifika fonte enerjia sira, Xina habelar kooperasaun ho nasaun sira Ázia Sentrál nian no Rúsia, ho ne'ebé nia iha relasaun amizade sira.
"Ita tenki habelar eskala koperasaun nian iha setór gás naturál nian", hatete hosi Prezidente Xinés, Xi Jinping, ba prezidente Konsellu Populár Turkmenistaun nian, Gurbanguly Berdimuhamedov, durante enkontru ida iha Pekin, iha loron 18 fulan-Marsu.
Turkmenistaun, ne'ebé haruka gás ba Xina liuhusi gazodutu, mak nia fornesedór gás boot dahaat tuir valór.
Rúsia mak fornesedór boot liu ba Xina ba mina-rai no gás. Prezidente Vladimir Putin hein atu vizita Xina iha inísiu fulan-Maiu hodi ko'alia kona-ba kooperasaun enerjétika ho Xi, inklui konstrusaun hosi gazodutu Power of Siberia 2 husi Rúsia ba Xina.
Tanker sira ne'ebé atu ba Xina prepara atu karrega barríl 600,000 husi petróleu amerikanu nian kada loron, hateten husi empreza peskiza nian
Antes ne’e iha loron Kuarta, 25 Marsu 2026, governu Timor-Leste liu husi reuniaun Konsellu Ministru sira aprova ona projetu Dekretu-Lei ne’ebé estabelese medidas temporárias hodi estabiliza folin kombustíveis no garante seguransa ba sira-nia fornesimentu iha Timor-Leste.
Notisia relevante: Governu desidi estabiliza temporária folin kombustivel
Projetu Dekretu Lei ne’e aprezenta husi Ministru Petróleu no Rekursus Minerais, Francisco da Costa Monteiro iha reuniaun Konsellu Ministru sira iha loron Kuarta, 25 Marsu 2026.
Tuir Komunikadu Imprensa husi reunaiun Konsellu Ministru sira katak, diploma ne’e ho objetivu atu hamenus impaktu husi instabilidade internasionál atuál iha setór enerjétiku, proteje kbiit sosa hosi família sira, hamenus impaktu aumentu folin ne’ebé karik akontese iha ekonomia no garante funsionamentu regulár husi atividades ekonómika, iha tempu hanesan hodi garante disponibilidade husi kombustivel sira iha territóriu nasionál.
Diploma ne’e define limite másimu ba folin ne’ebé fa’an ba konsumidór, hodi fiksa valór dolar amerikanu 1,50 kada litru ba gazolina, dolar amerikanu 1,65 kada litru ba gazóleu, kombustivel aviasaun nian (avtur) dolar amerikanu 2,50 kada litru, no gás petrolíferu líkidu (GLP) iha dolar amerikanu 4,2 kada kilogram.
“Atu garante limite sira-ne’e, importadór sira ba oin tenke aprezenta kustu importasaun loloos, ne’ebé sai hanesan baze hodi kalkula subsídiu ne’ebé Estadu sei fó, ne’ebé finansia liuhosi Orsamentu Jerál Estadu,” konteudu desijaun Konsellu Ministru nian.
Dekretu-Lei ne’e prevee mós medida sira hodi garante kontinuidade abastesimentu, inklui definisaun estratéjias importasaun nian ba kombustivel esensiál sira, iha koordenasaun entre entidades públikas no operadór sira setór ne’e nian, no mós posibilidade atu adota mekanizmu exepsionál sira ba regulasaun merkadu.
Kona-ba fiskalizasaun, reforsa asaun hosi autoridade kompetente sira, ho atensaun espesiál hodi prevene dezviu kombustivel sira ne'ebé hetan subsídiu atu sai hosi territóriu nasionál no aplika sansaun sira karik laiha kumprimentu.
Medida sira ho karater temporáriu no vigora nafatin to'o tinan ne'e nia rohan, no bele hetan revizaun, prorrogasaun (hanaruk) ka termina depende ba evolusaun merkadu internasionál nian.

