Xanana felisita padre João Felgueiras, SJ ne’ebé selebra loron moris kompleta 100 ona

DILI (TOP) – Lider istóriku, Kay Rala Xanana Gusmão, hato’o votu susesu no parabéns ba Padre João Vasconcelos Batista Felgueiras,SJ, ne’ebé selebra aniversáriu ba dala  100 (9 de Junho de 1921 - 9 de Junho de 2021), iha Timor-Leste.

“Votu parabéns ba Padre João Vasconcelos ne’ebé kompleta tinan 50 hodi hala’o misaun relojiozu iha Timor-Leste no votu Parabéns mós tanba kompleta tinan moris ba dala 100,” Xanana hato’o bainhira partisipa misa agradesimentu aniversáriu Padre João Vasconcelos Batista Felgueiras,SJ  iha Igreja Imaculada da Conçeião, Balide Dili Kuarta 09 Juñu 2021.

Xanana konsidera Padre João nu’udár erói no belun di’ak ne’ebé hala’o misaun importante mós ba Timor-Leste nia luta, hodi salva povu hosi ameasa oin-oin.

Misa aniversáriu tinan 100 ho tema “Obrigado a Deus e Obrigado a Timor”, prezide hosi Arsebispu Arkidioseze Dili, Dom Virgilio do Carmo da Silva, SDB, hamutuk ho padre kon-selebrante na’in 15, asiste mós hosi madre no intelektuál Timoroan no sarani sira.

Dom Virgilio dehan, selebrasaun tinan 100 hodi kompleta moris iha mundu nu’udár milagre ida ho esperansa, atu moris nafatin ho Na’i Maromak iha Nia grasa no tulun-sira.

“Parabéns Padre João Vasconcelos Batista Felgueiras,SJ,” Arsebispu hato’o parabéns iha omilia.

Iha tempu hanesan, Arsebispu Arkidioseze Dili, Dom Virgilio do Carmo da Silva, SDB ne’e entrega mós mensajen no fotografia votu parabéns hosi Amu Papa Fransisco ba Padre João hodi hetan nafatin bensaun no grasa wain.

Iha fatin hanesan, Padre João Vasconcelos Felgueiras,SJ, agradese ba votu parabéns no orasaun ne’ebé sarani no líder istóriku hato’o, iha jornada moris ba dala 100.

“Obrigado, a deus e obrigado ba Timoroan hotu-hotu,” Misionáriu ne’e agradese.

Maski tinan 100 ona, maibé Na’i-lulik ne’e kondisaun fíziku sei forte, hodi partisipa misa no la’o ain kaer aitonka no kumprimenta nafatin, padre, madre no sarani sira.

Padre João daudaun ne’e kompleta ona misaun tinan 50 iha Timor-Leste iha nu’udár Minisionáriu Jezuita. Durante tinan barak moris hamutuk ho sarani, tranforma mensajen Maromak-Nian ba sarani sira hodi hametin fiar no fahe esperiénsia iha área edukasaun.

Padre João  hahú tama semináriu iha tinan 1933-1938, tama mai Timor-Leste iha fulan Janeiru tinan 1971 no tuir fali Padre José Alves Martins to’o Timor-Leste iha tinan 1974, hodi hala’o misaun saserdósiu iha Timor-Leste.

Durante nia moris, Na’i lulik ne’e fahe nia tempu, kuaze tinan 50 moris iha Portugál no nasaun seluk no tinan 50 moris iha Timor-Leste to’o komplete tinan 100.

Bibi atan e’e moris iha Parokia São Tomé de Caldelas (Caldas das Taipas), sidade Guimarães, iha 9 Juñu 1921, nu’udár oan ba da-ualu hosi maun alin na’in sian (9). Hosi familia ne’e, Padre João ho nia alin na’in neen moris nu’udár kristaun.

Bainhira sei ki’ik halo tinan neen, Padre João nia aman mate hosik hela sira, ikus mai sai Saselok Na’i Maromak ne’e moris boot iha familia misionariu-sira.

Hahú estudu iha Semináriu Bispu Serpa, iha tinan 1933 to’o 1938, no kontinua ninia estudu filozofia hosi tinan 1983-1940, hafoin tinan rua estudu iha área Teologia hosi tinan 1940 to’o 1942), iha Semináriu Altu Vora.

Padre João hahú tama iha Kompania de Jesus iha biara Santa Marinha da Costa, Guimarães, iha loron 19 Septembru 1942.

Hafoin ida ne’e hahú aprende edukasaun umaniora, no iha tinan 1947, hahú tama fakuldade Filozofia Braga, hafoin estudu ne’e nia kontinua ba Oña, Burgos, Spaña nu’udar Na’i lulik hodi hanorin materia Teolozia durante tinan tolu (1948-1951).

Nia hahú sai Padre iha loron 30 Jullu 1950 iha Oña, hodi hala’o atividade iha Gandia, Valencia, Spaña. Iha tinan 1952 hala’o knaar nu’udár padre hamutuk ho Nai-lulik seluk hodi sai nu’udar Diretór Akadémiku Braga.

Nia mós hala’o knaar iha Eskola Apostólika Macieira de Cambra, hodi hala’o profisaun oin-oin nu’udár professór iha Kolegio São João de Brito, Lisbon iha periúdu tinan 1958 no 1961.

Durante ninia vida, hala’o mós knaar hodi hametin ema nia fiar nu’udár sarani Katálika to’o tinan 1962 to’o 1967 sai nu’udár koordenadór Lar da Imaculada Conceição, ne’ebé envolve mós Institute Nuno'Alvres (Caldas da Saúde, Santo Tirso). Iha tinan 1967 hetan nomeasaun nu’udár Reitór College of Cernache, Coimbra.

Iha tinan 1970, nia simu misaun mai Timor (Timor-Leste) sai nu’udár Vice Reitór Seminariu Nossa Senhora de Fátima, iha Dili, nia mós sai mestre no Diretór pedagozia, hodi hala’o knaar oin-oin iha komunidade “Amigo de Jesus”.

The Oekusi Post
Author: The Oekusi PostWebsite: https://www.oekusipost.comEmail: Este endereço de email está sendo protegido de spambots. Você precisa do JavaScript ativado para vê-lo.
www.OeKusiPost.com nu’udar plataforma media online iha Oe-Kusi Ambeno, Timor-Leste ne’ebé aprezenta notísia iha área oioin iha teritóriu nasionál. Rua. Numbei, Oe-Kusi Ambeno Mobile: +670 7723 4114 Email: info (at) OeKusiPost.com

Online Counter